bg

Kontaktai

UAB "Pegaso kelionės"
Įmonės kodas 126399066
PVM kodas LT 100000987914
A/s LT17 7044 0600 0388 7164
AB SEB bankas

 


Jogailos 4, Vilnius
Mob. tel. +370 655 84929
El.paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

Kelionė organizuojama pagal projektą „Mus vienija bendri tikslai“, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ veiklos sritį „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti“ ir pagal parengtą vietos plėtros strategiją „Biržų rajono savivaldybės kaimo vietovių vietos plėtros strategija iki 2013 metų“. Kelionė tolima, bet neprailgo, nes keleiviai visi draugiški, žingeidūs. Su foto aparatais, kameromis fiksuoja vaizdus, susitikimus.
Apsistojame Zadaro regiono Starigrad Paklenica mieste prie Adrijos jūros. Apsigyvename nedideliuose privačiuose viešbutukuose su visais patogumais. Mus pasitinka čia gyvenanti lietuvė Rima Koič, kilusi nuo Kuršėnų. Ji ištekėjo už kroato ir nuo 1989 metų čia gyvena. Lietuvos turistams būna ir gidė, ir vertėja. Ji daug pasakoja apie Kroatiją, kurią jau gerai pažįsta.
Kas gi ta Kroatija? Tai viena iš šešių buvusios Jugoslavijos respublikų. Kroatai, kaip ir kitos respublikos, siekė savo nepriklausomybės. Po atkaklaus pasipriešinimo ir mūšių su serbais už šalies laisvę, 1995 metais kroatai iškovojo nepriklausomybę. Mūšiuose žuvo apie 15000 karių. Dar ir dabar yra likusių apgriautų, kulkų išvarpytų pastatų. Kroatija yra kiek didesnė už Lietuvą. Jos plotas56600 kv. km., yra apie 4,5 mln. gyventojų. 80% kroatų. Katalikai. Nuoširdūs, draugiški, labai myli ir brangina savo šalį. Žemė paveldėta iš protėvių ir jos beveik neparduoda, ypač užsieniečiams. Sostinė – Zagrebas su beveik milijonu gyventojų. Pinigai – kunos ir lipos, kurių vertė perpus mažesnė už lito. Šalis išsitęsusi pagal Dinarų kalnyną ir Adrijos jūrą. Turi apie 1500 salų Augina daug vynuogių, alyvmedžių, kalnuose ganosi avys. Bulvių išaugina net du derlius.
Prasideda dalykinė programa. Važiuojame į Biograd na Moru miestą. Čia vyksta susitikimas su vietos veiklos grupės Laura nariais, veiklos ir strategijos pristatymas, pokalbis tema: „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo geroji patirtis ir priemonės kaimo vietovėse, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“. Šio regiono VVG pirmininkas Ivan Čupič papasakoja, kad jų VVG veikia nuo 2008 metų. Kroatija į ES priimta tik 2013 metais, tad europinėmis lėšomis dar mažai pasinaudojo. Biržų VVG veiklą nušvietė ir skaidrėmis iliustravo VVG pirmininkas Steponas Staškevičius. Po dalykinio pokalbio I.Čupičius pakvietė mūsų VVG delegaciją dalyvauti II-jame tarptautiniame VVG festivalyje, kur kviečiami visų ES VVG atstovai aptarti bendrus klausimus. 

Vyksta projektų, finansuojamų LEADER lėšomis apžiūrėjimas, susitikimas su VVG nariais, veiklos ir strategijos pristatymas, pokalbiai. Vingiuotu priekalnių keliu, per keletą aukštų tiltų, atvažiuojame į Pago salos Kolano kaimą, įsikūrusį aukštikalnėje, tarp akmenuotų uolų ir kalnų ganyklų. Čia – nedidelė Sirana Grigora sūrių gamykla, moderniausia Kroatijoje. Grigorų šeimoje sūrius gamina jau ketvirtoji karta, šeimos tradicijai jau virš 100 metų, o moderni sūrių gamykla įrengta prieš 15 metų. Ūkis turi savo avių, kurios ganosi kalnuose ištisus metus. Melžiamos rankomis, duoda apie vieną litrą pieno per dieną. Į jų pieninę avių, ožkų, karvių pieną pristato aplinkiniai savininkai. Dirba apie 50 darbuotojų. Gamina žinomą, daug kartų apdovanotą avių pieno Paški sūrį ir įvairius kitokius. Vienam kilogramui sūrio reikia 7 litrų pieno. Pagamina apie 60 tonų sūrių per metus. Savininkas davė paragauti įvairių rūšių sūrio. Jų parduotuvėlėje galima nusipirkti gražiai supakuotų sūrių, suvenyrų. Nepraleido progos savo kolekciją, kroatiškais suvenyrais, papildyti avių ūkio savininkė Kristina Milišiūnienė.
Lankomės alyvuogių ir vynuogių perdirbimo kooperatyve „Maslina i vino“. Vadovas, buvęs kariškis, papasakoja, kad po 1991-1995 metų karo šiose vietovėse liko užminuoti laukai. Jauna valstybė negalėjo skirti pajėgų greitam išminavimui. Tad jis ėmėsi rizikingo darbo ir pats išminavo 60 ha akmenuotą lauką. Pririnko porą priekabų minų. Sutelkęs žmones, įrengė lauką, prisodino vynuogių, alyvmedžių. Stebėjomės, kaip gali augti ir gerai derėti akmenų lauke pasodinti medeliai. Sako, kad čia žemė derlinga. Įkūrė auginamos produkcijos perdirbimo cechą. Labai įtaigiai ir įdomiai pasakojo ir visą gamybą aprodė jos vadovas. Dabar ūkis gamina ekologišką produkciją: aukščiausios kokybės alyvuogių aliejų ir rūšinius vynus (davė paragauti ir nusipirkti). Produkcija paklausi visame pasaulyje. Meilė žemei, pastangos, apsukrumas duoda gerus rezultatus.
Dar viena verslo pamoka. Vietinis pagyvenęs žmogus, gavęs paramą, įsigijo dešimtį gerų visureigių, pasamdė jiems patyrusius vairuotojus ir organizuoja išvykas į Velebito kalnų masyvą, pats išvykoms vadovauja, pasakoja, aiškina. Nepraleidome progos pasinaudoti tokia įspūdinga kelione, kuri užtruko net kelias valandas. Aukšti, statūs kalnai, mašinos vingiuoja skardžiais, net baisu pažiūrėti žemyn, staigūs posūkiai.. O koks malonumas pavaikščioti po kalnus! Tačiau – dar yra karo likučių – užrašai „Minos“. Šiuose kalnuose buvo kuriamas filmas „Vinetu“.
Pokalbiui apie kultūrinio paveldo ir tradicinių amatų populiarinimą kaime, susitikimui su Krka VVG nariais vykome į Dalmatijos regiono Pakovo kaimą. Pasitiko besišypsantis ūkio šeimininkas ir Krka VVG vadovas Joško Lokas, apsirengęs tautiniais drabužiais. Svečius priima pagal jų tradicijas. Veda į savo ūkyje įkurtą muziejų „Didova kuca“ (Senelio namai). Čia labai įtaigiai pasakoja, pagražindamas humoru, kaip gyveno prieš 100 metų jų krašto žmonės. Namas-muziejus pastatytas iš akmenų, stogas dengtas trijų sluoksnių klinčių plokštėmis. Viduje senoviniai daiktai, įranga, apstatymas. Ir visur toks įdomus pasakojimas ir demonstravimas, kad klausėmės išsižioję. Kieme pademonstruoja, kaip buvo kuliami javai. Veda į svetainę. Pasitinka muzikantai su liaudiškomis melodijomis. Vaišina tradiciniais patiekalais: buljonu, aviena su bulvėmis, taure vyno. Kviečia pašokti, sudainuoti. Parduotuvėlėje galima nusipirkti jų gaminamos produkcijos, amatininkų dirbinių, suvenyrų. Tai verslas ir kultūrinio paveldo propagavimas. Pagal įrašus knygoje matosi kad sodyboje lankytojų netrūksta.
Teko dar pakeliauti laivu po Kornati salų nacionalinį parką. Čia salos – tai iš vandens iškilę įvairaus dydžio kalnai, uolos, su reta augalija, negyvenamos. Vienoje didesnėje saloje, tarp kalnų yra labai sūraus vandens Miro ežeras. Akmeniniai krantai palengva gilėja. Vanduo jau įšilęs, tad visi naudojosi proga paplaukioti, nebijodami nuskęsti, pabūti gydomojo vandens natūralioje vonioje. Yra žuvų. Pakrantėse po akmenimis slepiasi krabai. Ganosi asilai. Laive pavaišina kepta žuvimi. Su įgula vyksta pokalbis apie žuvininkystės sektoriaus vystymą.
Aplankėme dar dvi gamtos grožiu ir nepažabota stichija stebinančias vietas. Krka upės nacionalinis parkas- tai hidrologinis, ornitologinis draustinis su kultūriniais ir istoriniais paminklais. Tarp kalnų vingiuoja plačiai išsiliejusi Krka upė per daugybę slenksčių, vandens krioklių. Apžiūrėjimui nutiesti lentiniai takai tęsiasi keletą kilometrų ir atsiveria vis nuostabesni vaizdai. Tik spėk įamžinti nuotraukose! Kita panaši vietovė, tik su dar aukštesniais kriokliais ir statesniais kalnais yra Plitnice ežerų nacionaliniame parke. Čia tarp kalnų esantys ežerėliai plačia vietove jungiasi tarpusavyje, teka, vingiuoja įvairiomis kryptimis, sudarydamas gausybę krioklių, kurių aukštis siekia 20 ir daugiau metrų. Retai kur pamatysi toki grožį. Lentiniais takais eina daugybė lankytojų, kad net sunku prasilenkti. Panorus, garlaivis turistus perkelia iš vienos ežero pusės į kitą. Ilgai būtų galima gėrėtis nuostabiais vaizdais, bet laikas ribotas. O ir aprašyti visų patirtų įspūdžių neįmanoma. Neteko aplankyti gražiausio Kroatijos miesto-muziejaus ir kurorto Dubrovniko. Jis – pačiuose šios šalies pietuose. Kroatija lyg rojaus kampelis. Neveltui Dievas, dalindamas tautoms žemę, šią vietą buvo nutaręs pasilikti sau, bet atidavė neskubiems kroatams. Aplankę šią šalį iš jų pasimokėme meilės savo žemei, vertinti tai, ką turime, patriotizmo. Ačiū Biržų VVG, organizavusiai šią pamoką.

 

Algirdas Garbauskas

 

Nuoroda į straipsnį: http://www.birzuvvg.lt/print.php?lang=1&sid=164&tid=1289